Europos Sąjungos Taryba Lietuvos siūlymu ketvirtadienį patvirtino europinės geležinkelio vėžės plėtrą iki Klaipėdos.
Į atnaujintą transeuropinio transporto tinklo TEN-T reglamentą taip pat įtrauktas naujas Baltijos, Juodąją ir Egėjo jūras jungiantis transporto koridorius bei papildomos jungtys su Ukraina, pranešė Susisiekimo ministerija.
„Tai (...) yra didelis mūsų šalies ir viso Baltijos jūros regiono pasiekimas, padėsiantis spartinti europinės reikšmės infrastruktūros plėtrą, užtikrinti didesnes keleivių, krovinių bei karinio mobilumo galimybes“, – pranešime sakė viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Anot jos, Lietuvai svarbu plėtoti Šiaurės–Pietų krypties transporto koridorių, užtikrinantį strategiškai svarbias jungtis su Šiaurės, Pietų ir Vakarų Europos šalimis.
Ministerijos teigimu, europinė vėžė į Klaipėdą pagerintų jungtis Baltijos regione ir Rytų Europoje, sukurtų patrauklią alternatyvą kelių transportui, padėtų diversifikuoti Klaipėdos jūrų uosto veiklą ir atrasti naujų rinkų.
Be to, numatoma, kad europinė vėžė iki Ukrainos ir Klaipėdos tarp šalių sukurs naują trumpiausią transporto koridorių.
Atnaujintame reglamente pirmą kartą atsirado ir kariniam mobilumui užtikrinti skirtos infrastruktūros kategorija.
Lietuvoje bus rengiama geležinkelių tinklo galimybių studija, be to, tikimasi parengti bendrą Baltijos šalių koordinuoto geležinkelių tinklo perėjimo prie europinės vėžės standarto planą.
TEN-T tinklas jungia didžiuosius Europos Sąjungos miestus, jūrų bei oro uostus, geležinkelių terminalus ir kitus transporto mazgus.
Ypatingos valstybinės svarbos statusą turi į TEN-T tinklą įtrauktos automobilių magistralės „Via Baltica“ bei Vilnius–Klaipėda, taip pat „Rail Baltica“, geležinkelis Vilnius–Klaipėda, Kauno intermodalinis terminalas, Klaipėdos uostas, Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostai.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
